Psichoterapija

Apie

Psichoterapiją sudaro trys dalykai: pacientas, psichoterapeutas ir problema

Psichoterapija (iš graikų kalbos psyche – siela + therapeia – rūpinimasis, priežiūra, gydymas) yra didžiulė neaiškias ribas turinti praktinės psichologijos kryptis, susijusi su pagalba psichologinėmis poveikio priemonėmis žmogui, kuris atsidūrė psichologiškai sunkiose situacijose.

Psichoterapija neturi atskiro objekto. Nėra tokio kliento ir nėra tokio prašymo, kuriam vienareikšmiškai būtų reikalinga būtent psichoterapinė pagalba.

Klientų problemas ir sunkumus sprendžia ne tik psichoterapeutai: „koučeriai“ (vadovai ugdytojai), psichologai – konsultantai, teisininkai, stomatologai, žudikai gali jas išspręsti… – kitaip sakant, ne visi darbai, sprendžiant problemas, yra psichoterapija.

Nereikia kiekvienoje psichosomatikoje ieškoti  vaikystėje patirtų traumų, tačiau pamatinės rimtų problemų priežastys – tikrai ten. Ne visada už pilnatvės jausmo slypi vienokie ar kitokie draudimai. Jei pacientui skauda dantis, visų pirma jis turėtų kreiptis į odontologą, o ne į psichoterapeutą.

Pirmą kartą sąvoką „psichoterapija“ pavartojo XIX amžiaus pabaigoje anglų gydytojas D. H. Tuke. 1872 m. išleistos knygos „Proto poveikio kūnui iliustracija“ vienas iš skyrių vadinamas „Psichoterapija“. Šiuo žodžiu buvo apibūdinamas gydomasis poveikis, kurį patirdavo paciento dvasia kūno atžvilgiu būtent dėl gydytojo įtakos. Iš pradžių psichoterapija vystėsi kaip medicinos šaka, šiandien tai yra klinikinė psichoterapija.

Remiantis Austrijos įstatymais, „Psichoterapija yra visapusiškas, sąmoningas ir tikslingas psichosomatiniu ar psichosocialiniu būdu sukeltų elgesio sutrikimų ir kančių  gydymas, gydymas taikant mokslinius psichoterapinius metodus, bendradarbiaujant  pacientui ir terapeutui, siekiant palengvinti ar pašalinti esamus simptomus, norint pakeisti pakrikusį elgesį ir požiūrį bei skatinant paciento brandų sąmoningumą, augimą ir sveikatą“.

Atkreipkite dėmesį į šiuos raktinius žodžius: „gydymas“, „nusivylimas“, „kančios būsena“, „psichoterapiniai metodai“.

Psichoterapiją apibūdina trys dalykai: Problema, Pacientas ir Psichoterapeutas. Išsamiau apie tai.

Problema

Kuo sunkesnis atvejis, kuo didesnė žmogaus netektis – tuo daugiau priežasčių kreiptis į psichoterapeutą. Svarbu suprasti, kad gyvenimo sunkumai gali būti suvokiami ir kaip problemos, ir kaip užduotys. Psichoterapija prasideda tada, kai klientui iškyla psichologinė problema, ir baigiasi tada, kai problema išnyksta.

Paprasčiausia formulė: „Psichoterapija prasideda nuo kliento veido, ant kurio tarsi nupaišyta kančia. Kančios nuo veido išnyko – psichoterapija baigėsi“.

Pacientas

Kuo labiau žmogus yra įsijautęs į Aukos ir Paciento vaidmenį (patient – ligonis, patience – kantrybė), kitaip tariant,  kuo labiau jis kenčia, skundžiasi, laukia pagalbos ir tikisi gydymo – tuo arčiau psichoterapija. Energingi ir stiprūs, aktyvūs ir kuriantys žmonės pasižymi sveika psichologija, tačiau yra daugybė žmonių, laukiančių ir atkakliai reikalaujančių būtent psichoterapijos. Kai klientas nebepatiria problemų ir pradeda spręsti užduotis, psichoterapija baigiasi. Kai žmonės dirba su psichologu ne dėl problemų, o norėdami spręsti užduotis, tai jau nėra psichoterapija. Tai sveika psichologija: asmeninio tobulėjimo mokymai, psichologinės konsultacijos, „koučingas“.

Psichoterapeutas

Kuo specialistas yra arčiau  psichoterapinės aplinkos, tuo lengviau jis mato kliento problemas ir pradeda jį gydyti. Psichoterapija yra darbas, taikant psichoterapinius metodus, tai yra gydymas. Svarbu suprasti, kad gydymas nėra vienintelis pasirinkimas, gydymas taikomas tik tuo atveju, jei pastebime kažką kaip simptomą ir suvokiame, kad tai gali būti vienoks ar kitoks skausmingas sutrikimas. Jei įžvelgsime ne simptomą ir ne skausmingą sutrikimą, o tiesiog būtinų įgūdžių trūkumą, mes ne gydysime, o mokysime.

Psichoterapeutas supras, kad už neadekvataus elgesio bei noro užsidaryti namuose slepiasi baimės, žema savivertė ir galbūt netgi vaikystėje patirtos traumos, o jau tada jis pasiūlys psichoterapijos užsiėmimus. Esant tokiai situacijai, jis pasiūlys pakeisti aplinką,  dažniau išeiti iš namų, pasistengti susirasti draugų, laikytis nurodytų taisyklių ir stengtis pasitikėti savimi.

Tai yra vienas pagrindinių psichoterapijos ir  psichologijos skirtumų – ten, kur  psichoterapija įžvelgia gydymo būtinybę, psichologija pirmiausia siūlo mokyti. Yra žmonių, linkusių į psichoterapiją. Kažkam labiau priimtina psichologija, kažkam – psichoterapija.

Jei klientas kreipėsi į jus dėl problemos, yra keblioje situacijoje, o jūs aštuonias minutes jo klausėtės, o po poros minučių perkėlėte jį į Autoriaus poziciją ir pradėjote kartu su juo ieškoti problemos sprendimo – tai jūs tik pirmąsias dešimt minučių užsiėmėte psichoterapija. Vėliau vyko normali psichologinė konsultacija ir, galbūt, reikalingų įgūdžių ugdymo programos aptarimas. Sveika psichologija.

 Aš taikau tiek psichoterapiją (problemos “gydymą”), tiek sveiką psichologiją-koučingą, kai išsprendžiant problemas siekiate savo tikslų. Savo terapijose taikau NLP (neurolingvistinį programavimą), INP (integralinį neuroprogramavimą), vaizdinių terapiją, piešimo terapiją. Plačiau apie mano specializaciją – Apie mane.

google-site-verification=swAFGYqOyK-cV2YMKgrcVpBbU_qt8fvqDzho4lK2hRU