- Thanks to theidioms.com
- fb.com/idioms
Svarbiausias genų rinkinys, kurį mes visi turime, yra iš mūsų DNR, perduodamas iš kartos į kartą. Tačiau aplinka, kurioje gyvename, taip pat gali sukelti genetinių pokyčių.
Praėjusiais metais tyrėjai atrado, kad tokie aplinkos genetiniai pokyčiai gali būti perduodami gyvūno net 14 palikuonių kartai – tai yra pats didžiausias tarpsnis, koks kada nors buvo pastebėtas tyrinėjant gyvus organizmus, šiuo atveju tai C. elegans nematodų (apvaliųjų kirmėlių) dinastija.
Norėdami išsiaiškinti, per kiek laiko aplinka gali paveikti genetinę raišką, Ispanijoje Europos molekulinės biologijos organizacijos (EMBO) mokslininkų vadovaujama komanda ėmė tirti genetiškai modifikuotas nematodų kirmėles, kurios nešioja fluorescencinio baltymo transgeną. Aktyvavus šį geną, kirmėlės ėmė šviesti ultravioletinėje šviesoje.
Tada mokslininkai paveikė nematodų gyvenimo sąlygas, pakeisdami jų konteinerių temperatūrą. Kai komanda laikė nematodus 20° C temperatūroje (68° F), jie išmatavo žemą transgeno aktyvumą – tai reiškė, kad kirmėlės apskritai labai nežymiai švietė.
Perkėlus kirmėles į šiltesnę 25° C (77° F) aplinką, jos staiga nušvito kaip mažos kalėdinės eglutės, o tai reiškė, kad fluorescencinis genas tapo daug aktyvesnis.Visgi jų tropinės atostogos truko neilgai. Kirmėlės buvo perkeltos į vėsesnę temperatūrą, kad būtų galima stebėti fluorescencinio geno veiklą. Stebėtina, tačiau jos ir toliau ryškiai švietė, tarsi teigdamos, kad išsaugojo šiltesnio klimato „aplinkos atmintį,“ – transgenas vis dar buvo labai aktyvus. Be to, ši atmintis buvo perduota jų septynioms ryškiai švytinčių palikuonių kartoms, kurių nė viena nebuvo gyvenusi šiltesnėje temperatūroje. Gimusios kirmėlės paveldėdavo šį epigenetinį pakitimą per kiaušinėlius ir spermą. Komanda tyrinėjo gautus rezultatus ir toliau – laikė penkias nematodų kartas 25° C (77° F) temperatūroje, o paskui jų palikuonis perkėlė į šaltesnę temperatūrą, kirmėlės ir toliau turėjo didesnį transgeno aktyvumą beprecedentėje 14 kartoje.
Tai ilgiausias mokslinis tyrimas, leidęs stebėti aplinkos sukeltų genetinių pokyčių praeitį. Paprastai aplinkos genetinės raiškos pokyčiai pastebimi tyrinėjant tik keletą kartų.
„Tiksliai nežinome, kodėl taip nutinka, tačiau tai gali būti biologinio išankstinio planavimo forma“
teigė Adam Klosin, vienas iš EMBO ir Ispanijos Pompeu Fabra universiteto narių.
„Kirmėlių gyvenimo trukmė yra labai trumpa, todėl galbūt jos perduoda prisiminimus apie praeities sąlygas, kad padėtų savo palikuonims nuspėti, kokia galėtų būti jų aplinka ateityje“
pridūrė tyrimo bendradarbė Tanya Vavouri iš Josep Carreras Leukemijos tyrimų instituto Ispanijoje.
Yra priežastis, kodėl mokslininkai tyrinėjo C. elegans kaip pavyzdinį organizmą, – visgi jų 14 kartų vystymasis tetrunka maždaug 50 dienų, tačiau vis tiek gali mums suteikti svarbių duomenų apie tai, kaip aplinkos genetiniai pokyčiai perduodami kitiems gyvūnams, taip pat ir žmonėms.
Yra daug šio reiškinio pavyzdžių, atrastų tyrinėjant kirmėles ir peles, tačiau aplinkos epigenetinio paveldėjimo tyrimai su žmonėmis yra intensyviai aptarinėjama tema, tačiau vis dar turinti labai daug neištirtų ir nežinomų dalykų.
„Paveldėjimo poveikį žmonėms sunku išmatuoti dėl ilgos žmogaus gyvenimo trukmės ir dėl sunkumų, kylančių tiksliai vykdant gautų duomenų apskaitą“
teigiama neseniai atliktoje epigenetinio paveldėjimo tyrimo ataskaitoje.
Tačiau yra tyrimų, rodančių, kad kai kurie įvykiai mūsų gyvenime iš tikrųjų gali paveikti mūsų vaikų ir galbūt netgi anūkų vystymąsi, nepakeičiant DNR.
Pavyzdžiui, tyrimai parodė, kad 1944–45 metų badą išgyvenusių olandų jau suaugę vaikai ir anūkai pasižymėjo padidėjusiu gliukozės netoleravimu.
Kiti tyrėjai nustatė, kad Holokaustą išgyvenusių žmonių palikuonys turi mažesnį kiekį hormono kortizolio, kuris padeda kūnui atsigauti po traumos.
2017 m. nematodų tyrimas yra svarbus žingsnis siekiant geriau suprasti mūsų pačių epigenetinį paveldėjimą – ypač todėl, kad jis yra svarus įrodymas, koks ilgalaikis gali būti šis poveikis kartoms.
Tyrimo išvados buvo paskelbtos žurnale „Science“.
Ką tai gali reikšti mums?
Iškyla klausimai: Kiek mes perimame iš savo tėvų? Prosenelių? Proprosenelių? Dar toliau..? Ar mes perimame tik biologinius paveldinumus? O kaip mentalinės programos? Reagavimo, elgesio modelai? Pasąmonės programos? O ką mes perduodame savo vaikams? Anūkams? Ką pasiima proanūkai..?
Ar to nenorėdami perduodame savo “nelaimingumą“? Savo vargystę? Finansų problemas? Moteriškumo, vyriškumo problemas? Pasąmonės nuostatas?
Dažnai šeimos kultūra perduodama iš kartos į kartą. Psichologai teigia, kad jauni žmonės dažnai stengiasi elgtis taip, kaip panašiose situacijose elgtųsi jų tėvai. Net kurdami šeimą, jaunuoliai dažnai bando atkurti savo tėvų šeimos modelį. Ar pastebėjote, jog dažnai dukros pasirenka savo vyrus labai panašius į savo tėvus..?
Vyresniosios kartos žmonės sunkiai dirbo, kad užsidirbtų pinigus ir padėtų pamatus. Iš čia mums yra perduota pasąmonės programa: Reikia sunkiai dirbti, kad kažką uždirbtum, kad sukurtum stabilumą.. Dauguma taip ir gyvena, aria aria ir tik ardami jaučia, jog gali kažką pasiekti. Kiti bando ištrūkti iš šitos pasąmonės programos ir bando gyventi su ta idėja, jog pinigus uždirbti yra ir gali būti lengva!
Tai tik vienas iš daugelio pavydžių, kai mes automatiškai priimame savo protėvių programas. Mes galima jas apčiuopti tik giliai nagrinėjant save, savo elgesį, reagavimą, gyvenimo situacijas. Tik tada atsiranda galimybė pakeisti pasikartojantį ratą!
Mes nepaveldime “LIGOS“, mes paveldime giminės požiūrį, elgesį, nuostatas, kurios sukelią tą ligą.
Samantha Zachh
Mumyse yra užprogramuota didelis informacijos srautas. Jau tik ką gimęs kūdikis savyje nešioja beveik viską, ko jam reikia. Augdamas jis yra įtakojamas aplinkos ir gauna dar daugiau. Lygiai taip pat kaip gauna kiekvienas palikuonis: savo informaciją, savo giminės ir aplinkos. Šie 3 faktoriai yra, buvo ir bus. Sava informacija leidžia ir nori atsiskleisti asmenybei, giminės informacija nori perduoti kuo kokybiškesnę informaciją ateities kartoms, todėl aiškiai Jums parodo, su kuo reikia padirbėti. Aplinkos informacija nori pokyčių, transformacijų masiniu aspektu. Kaip įvaldęs tu, savo Informaciją ?
Samantha Zachh
