Priešingos moteriškumo teorijos, kokią renkiesi tu?

SANTYKIŲ ir MOTERIŠKUMO madų pilna. Įdomu, kaip buvo seniau. Galbūt ir ne per geriausiai, bet ką ten kapstytis praetyje. Juk tai kas yra ČIA ir DABAR ir yra realybė, į kurią reikia orientuotis. Sparčiai plintanti Vedinė tarnystės mada, kai moteris turi tarnauti, tarnauti ir dar kartą tarnauti VISIEMS. Na ir žinoma, atvirkštinė mada – kai moteris laiminga, kai yra laiminga ji pati, kai ji individas, tobulina savo asmenybę, pasireiškimą, kai tiesiog YRA, be jokių įsipareigojimų ar prievolių, ką jaučia tą ir sako, daro, tegu jaučiasi moteriška pati iš savęs, jokių tarnysčių, jokio puošimosi dėl vyro (o tai kam puoštis tada? Moterims? Tai vat ir lesbiečių gausos didėja 🙂 ) Ne ne, tik nereikia man tų pasakų, kad puošiamės dėl savęs 🙂 jei dėl savęs, tai nei mes rengtumėmės, nei dažytumėmės.. pačios sau gražios tokios, kokios esam. Kaip ten bebūtų tam tikras “prisitaikymas” prie visuomenės “grožio standartų” yra. Nemeluokime sau, puošiatės – norite atrodyti gražiau kitiems, kurie dar nemato jūsų vidinio grožio ir tame nėra nieko BLOGO, kad puošiamės, tai jau mąstome, kad esame negražios? Nejuokaukite.. O jei yra noras puoštis dėl savęs – tokiu būdu mūsų savivertė gali būti per maža – taip ją pakeliame. Ir tame taip nėra nieko blogo. Dinamika yra reikalinga VISUR. Reikia pabūti ir pasipuošusiai, reikia pabūti ir visiškai paprastai. Reikia pažinti save įvairiai. Reikia mokėti save jausti. Priešingos teorijos yra reikalingas tam, kad išbandę jas abi galėtume rasti tą viduriuką. Nemanau, jog viena, ar kita pati iš savęs gali atnešti ilgalaikių teigiamų rezultatų moteris ir jos šeimos gerovei.

Bet grįškime prie moteriškumo ir santykių 🙂 Vedinėje kultūroje moteris turi daugiausiai tylėti, prisitaikyti, tarnauti, pildyti vyro prašymus ir t.t Kai ši kultūra siejama su religija, tai net nenoriu plačiai jos nagrinėti dabar, mane labiau domina panagrinėti atvirkštinę teoriją, kai bandoma pateikti MOTERĮ, tik kaip MOTERĮ, bandoma remtis besąlygine meile.. visuma.. Nors ir kaip nepatinka man vedinė kultrūra, bet ten jie tikrai protingai pateikia: MOTERIS susideda iš kelių fragmentų:

Dar “nuo stabi” mintis, kuri perteikiama dažnai šiuolaikiniame feminizme, kad moteris tokia nuostabi, tokia galinga, neturi jinai taikytis prie vyro, turi jaustis įvertinta, mylima, o dažnai vyrai yra kiaulės, nemato jos grožio, meilės, rūpestingumo – nieko jie nemato moteryje ir nemoka suteikti to, ko jinai nori ir verta. Jei visa tai suteiks, tai ką darysite jūs? Sakysite jis nuobodus ir pabėgsite? Tai po velnių, kam tas vyras tada išvis reikalingas? A? Ir patikėkite, jis tada tampa nereikalingas jai tikrai, kai tik moteris pradeda mąstyti, kad ji MOTERIS, ji neturi taikytis, glaustytis, žemintis (o kas tas žemintis? Ar tikrai jį suvokiame teisingai? Gal tai yra savojo EGO treniruotė, o gal nusileidimas? O gal tai tik POŽIŪRIO klausimas..? ) Tik palaukite,  o kokio velnio tada tokios moterys ir vėl susiranda vyrą, įsimyli? Juk senąjį savo meta.. “Nesugebėjo įvertinti puikios moters…” Logikos nėra. Nes logikos nėra skleidžiamame feminizme. SANTYKIAI YRA REIKALINGI, nes juose mes TOBULĖJAME. Ir lendame į santykius vėl ir vėl, nes turime mokytis vėl ir vėl. Ir galite aiškinti kiek tik norite, kad kokios jūs tobulos ir vyrai jums per prasti, meluojate pačios sau. Tiesiog nemokate elgtis su jais. Ir nereikia pasakų, kad jis NEPASIKEIS. Kaip ir visuomet, viskas susideda iš požiūrio, kaip mes suvokiame tam tikras situacijas. Kaip mes suvokiame save: tik kaip žmogų – moterį, ar daugialypę Moterį, kurioje slypi visas balansas. Jei jau palikote vyrą – pripažinkite, jog nebuvote tokia stipri, kad sukurtumėte santykius, ne švaistykitės teiginiais, kad jis nemokėjo, jis nevertino, jis nesikeitė, aš verta daugiau, nemokėjo įvertinti manęs, kaip moteris, žmonos, mamos, žemimo mane, skaudino, nepadarė laimingos. Ta frazė: “Vyras nepadarė manęs laimingos” išvis topinė. Tai gal už jus ir gyvenimą turi kažkas nugyvent?  Pats žmogus turi jaustis laimingas – tuomet nebus jokių lūkesčių, kad vyras turi “padaryti” jus laiminga.. Jaustis vertai daugiau yra labai gerai. Tik ar nėra tokioje situacijoje žaidžiama žodžiu “verta”..? Yra noras būti ir jaustis vertai daugiau, pačiai nepavyksta savyje to sukurti ir, žinoma, norima tai gauti iš kito. Teisingai A.Palienko kalba, jog moteryje slypi dieviškumas ir kūrėjo energija, Moteris yra kur kas energetiškai galingesnę už vyrą. O kam galvojate vyras gavo stipresnį fizinį kūną? 🙂 Taip, ir vėl balansas tarp skirtingų pradų energijų, viena pusė gauna stiprią KURIAMĄJĄ ENERGIJĄ (jausmai, mintys, emocijos), o kita pusė gauna stiprią VEIKIAMĄJĄ ENERGIJĄ (fizinė: jėga, ištvermė, veiklumas). Taip susijungia du poliai ir gauname vienybę. Moteris be vyro, tai VYRAS moteriškame kūne, prarandama kuriamoji energija, nes nėra “kam kurti”. Tas “kam” – vyras. Per vyrą turi “pereiti” kuriamoji energija ir materializuotis.. Žinoma, galite pateikti daugybė pavyzdžių, kai viena moteris pasiekė tiek daug atrodytų, “prikūrė” tiek daug, bet dažniausiai tuomet veikia VEIKIANČIOJI energija, nebe dieviškoji kuriamoji.

Yra priešingos moteriškumo teorijos, kokią renkiesi tu?

– Visišką tarnystę?

– Visišką nepriklausomybę?

Net kvailiai supranta, jog reikia ieškoti balanso tarp šių dviejų.. Nereikia vadovautis vien tarnystės ir nusileidimo logika, bet tikrai nereikia vadovautis vien atvirkštine teorija.. Reikia išmokti pakeisti savo NUOSTATAS, SUVOKIMĄ ir dirbti nelengvą darbą – balansuoti VISKĄ, ką mes, moterys, turime, o turime daug. Nereikia išskirti vienos srities: moteriškumo, motiniškumo, darbo ar aistros. MES TURIME VISKĄ SUBALANSUOTI ir tuomet tapsime tikromis moterimis. Tokiomis, kurios geba be jokios “nuoskaudos” nusileisti, nusižeminti, patarnauti. Kurios geba atnešti, kai paprašoma, be jokio jausmo, kad mus išnaudoja. Geba rūpintis ne tik savimi, bet ir kitais. Geba pasipuošti, linksmintis, šypsotis, savo džiaugsmu teikti džiaugsmą kitiems. Geba suprasti tai, ko nesupranta artimieji. Geba nujausti, pasakyti ir išreikšti tada, kada reikia, o ne tada, kada norisi ir tai gali atnešti negatyvių pasekmių. Geba būti atidi mama ir žmona, kai reikia – super meilužė. Atrodo neįmanoma? Bet juk tai pasaulyje egzistuoja VISKAS vienu metu ir yra balansas, todėl moteryje taip pat gali egzistuoti VISKAS subalansuotai.

Santykiai yra sudėtingas mechanizmas, nes čia daug veikia pasąmoninės programos, kas įsirašė iš vaikystės. Galbūt moteris nejautė tėvo meilės ir šilumos, dabar ji nesijaučia verta tikros meilės arba nori būti per daug įvertinta, o kai lūkesčiai dūžta, dūžta ir santykiai. Yra daugybė variantų, kai mūsų pasąmonėje esantys suvokimai neleidžia mums suvokti ir suprasti tikrųjų priežasčių. Atrodo tiek daug skaitome, klausome paskaitų, žinome teorijas, bet nepavyksta jų pritaikyti praktikoje. Taip yra nes pagalvoję: “Aš tikiu, kad vyras pasikeis” ir “Aš tikiu savimi, jog galiu pasikeisti ir mano gyvenimas pasikeis” slypi giluminės prasmės, kur vienoje iš jų tik laukiate stebuklo, o kitoje bandote stebuklą sukurti savyje. Lygiai taip pat svarbu pakeisti mumyse sukurtas vaikystės nuostatas, kaip sakoma po 6 metų vaiko jau nebe perauklėsi. Visksas “užkoduota” ten.. vaikystėje.. Su tais “kodais”, programomis ir reikia dirbti, norint pagerinti dabartį.

Santykiai, mano suvokimu, turi būti tokie, apie kuriuos galima kalbėti: “Buvo visko, ir kartu nieko, buvo laimės, ir kartu pykčio, kas keleri metais santykių etapai tarsi keičiais, transformuojasi. Ir patikėkite, visų situacijų atomazgos lėmė suvokimą, jog visa aplinka formuojasi “iš” mano galvos.. Mes skirtingi, bet kartu panašūs. Daug kur vienas kito nesuprantame, bet mokomės suprasti. Mokomės daug,o kai neliks ko mokytis… ..nejau manote, kad galima mokėti viską.. .?.. kad nebebus ko mokytis…?… mokysimės toliau 🙂  nes atsiras naujų pamokų.”

Daug moterų kalba apie tai, kad viskas, viską išmokome, nėra ką mokytis kartu.. kaip sakoma: “Protingas, kuo daugiau mokosi, tuo labiau supranta, kad nieko nežino, o Kvailys vis galvoja, kad žino jau viską, kad nėra ką mokytis… “

Pabaigai, trumpas anekdotas:

“Eina porelė, vyras turtingas, abu gražiai apsirengę, laimingi, besišypsantys. Sutinka gatvėje elgetą, kuris prašo pinigų. Vyras sako:

– Žiūrėk, čia gi tavo buvęs vaikinas! Matai, kaip gerai, kad nepasirinkai ištekėti už jo, o pasirinkai mane!

Moteris atsako:

– Brangusis, jei būčiau pasirinkęs jį, jo vietoje sedėtum tu… “

Tu gali keisti, ką tik panorėsi. Viskas gimsta tavyje, tik reikia žinoti KAIP ir KAM to reikia. Viskas gimsta moteryje .. Moteris yra kūrėja, o kaip žinome, gali būti ir griovėja 🙂 Taigi, būk ta, kuri kuria. Jei atrodo, kad vidinės nuostatos ar pasąmonė neleidžia pajausti Kūrėjos, kad viskas įmanoma, turi tam tikrų ribų, sienų, kurias vis nepavyksta pašalinti – kviečiu į integralinio neuroprogramavimo sesijas, kurių metu tie stebuklai tavyje gali tapti realybe.