Kategorija: Psichologijos skyriai

Prenatalinė ir perinatalinė psichologija – nauja mokslo sritis (raidos psichologijos poskyris), kuri tiria žmogaus vystymosi ir raidos modelius ankstyvųjų stadijų metu: prenataliniame (antenataliniame), perinataliniame (intranataliniame) ir neonataliniame (postnataliniame) vystymosi periode – bei jų poveikį visam tolesniam gyvenimui. „Perinatalinis“ – sąvoka sudaryta iš dviejų žodžių: „peri“ („peri“) – „aplink, apie“ ir „natos“ („natalis“) – „susijęs su gimimu“. Taigi prenatalinė ir perinatalinė psichologija – tai mokslas apie dar negimusio ar ką tik gimusio kūdikio psichinį gyvenimą (mokslas apie pradinį žmogaus vystymosi periodą – prenatalinį ir perinatalinį).

Istorija

Prenatalinės ir perinatalinės psichologijos pradininku laikomas daktaras Gustavas Hansas Graberis (Dr. fil. Gustav Hans Graber), kuris 1971 metais Vienoje įkūrė Tarptautinę prenatalinės psichologijos tyrimų grupę.  1986 m. Badgaistene (Austrija) įvyko pirmasis tarptautinis kongresas, skirtas prenatalinei psichologijai. Ten pat buvo paskelbta apie Tarptautinės prenatalinės ir perinatalinės psichologijos ir medicinos asociacijos sukūrimą (International Society for Prenatal and Perinatal Psychology and Medicine — ISPPM). Vėliau ISPPM kongresai buvo vykdomi kas trejus metus.  Pirmasis ISPPM prezidentas buvo Gustavas H. Graberis (Šveicarija). Nuo 1989 m. leidžiamas Tarptautinis prenatalinės ir perinatalinės psichologijos ir medicinos žurnalas (per metus išleidžiami 4 numeriai anglų ir vokiečių kalbomis). Rusijoje pirmoji Perinatalinės psichologijos ir medicinos asociacija (АППМ) užregistruota Ivanove 1994 metais. Rusijos psichologų sąjungoje yra perinatalinės psichologijos skyrius. Nuo 2004 metų leidžiamas žurnalas „Perinatalinė ir tėvystės psichologija“. Rusijos psichologų sąjungos interneto svetainėje yra sukurtas atskiras perinatalinės psichologijos puslapis.

Koncepcija

Prenatalinė ir perinatalinė psichologija remiasi psichoanalitiniais modeliais (Graber, Caruso, Kruso), raidos psichologijos (Schindler) ir embriologijos (Blechschmidt) teorinėmis ir metodologinėmis koncepcijomis. Nėštumo ir gimdymo psichoneuroendokrinologija (Fedor-Freybergh) „nutiesė tiltus“ tarp psichologijos ir medicinos, o tai leido darniai bendradarbiauti psichologams, neurologams, genetikams, ginekologams, akušeriams, neonatologams, pediatrams ir endokrinologams.

Pagrindinės perinatalinės matricos

Šios psichologijos teorinių pagrindų kūrėju laikomas Stanislavas Grofas – vienas tranpersonalinės psichologijos pradininkų. Jis sukūrė perinatalinės matricos teoriją (išsamiau apie tai rašoma jo knygoje „Kosminis žaidimas“). Remiantis jo idėjomis, žmogaus perinataliniai įvykiai pasireiškia kaip keturios pagrindinės matricos (klišės, antspaudai), atitinkančios nėštumo, gimdymo ir pogimdyminį laikotarpį. Tai vadinama pagrindinėmis perinatalinėmis matricomis:

  1. Pirmoji perinatalinė matrica: „Naivumo matrica“. Ši matrica formuoja žmogaus gyvenimo potencialą, jo gebėjimus, prisitaikymo galimybes (laukiamų ir planuotų vaikų pagrindiniai psichiniai gebėjimai yra didesni).
  2. Antroji perinatalinė matrica: „Aukos matrica“. Ji atsiranda gimdymo požymių suaktyvėjimo pradžioje ir tęsiasi iki visiško ar beveik visiško gimdos kaklelio atsidarymo. Vaikas iš dalies sureguliuoja savo gimimą, išleisdamas į motinos kraują savo hormonus. Gimdymo stimuliacija formuoja patologinę aukos matricą.
  3. Trečioji perinatalinė matrica: „Kovos matrica“. Ji apibūdina žmogaus aktyvumą gyvenimo akimirkomis, kai nuo jo veiksmų ar neveikimo, užimtos laukimo pozicijos niekas nepriklauso.
  4. Ketvirtoji perinatalinė matrica: „Laisvės matrica“. Ji prasideda nuo gimimo akimirkos ir baigiasi per septynias dienas po gimimo arba per pirmąjį mėnesį, arba nusitęsia per visą gyvenimą (jei vaikas po gimimo buvo atskirtas nuo motinos, tai laisvę ir nepriklausomybę jis gali vertinti kaip naštą).

Manoma, kad maitinant krūtimi iki vienerių metų, tinkamai prižiūrint ir mylint kūdikį, galima panaikinti neigiamų perinatalinių matricų padarytą poveikį.

N. P. Kovalenko

Medicinos pažanga leidžia ištirti gyvenimo sąlygas įsčiose ir vaisiaus reakciją į įvairius dirgiklius. Šiuolaikinė perinatalinė psichologija leidžia ištirti giliausias žmogaus psichikos sritis ir atskleisti asmenybės formavimąsi ankstyviausiu jo vystymosi etapu, dar prieš gimimą.

Plėtros perspektyvos

Šiuolaikinė psichologija sparčiai vystosi, nes ji kreipia dėmesį į atsiradusius vaikų raidos, auklėjimo ir mokymo procesų tobulinimo poreikius, iškilusius demografinės krizės metu, kai ėmė sparčiai augti Žemės gyventojų skaičius. Ugdymo psichologija leidžia remtis prenataline ir perinataline psichologija kaip būtina švietimo reformos dalimi.

Susipažinkite: Prenatalinė ir perinatalinė psichologija

Šaltiniai:

http://psychologylib.ru

Васина А. Н. (сост.) Хрестоматия по перинатальной психологии: Психология беременности, родов и послеродового периода. — М.,УРАО. 2005. Сирс У., Сирс М. В ожидании малыша. — М., Эксмо. 2006. Материалы V Всероссийского Конгресса по пренатальной и перинатальной психологии, психотерапии и перинаталогии (Москва, 29 мая — 2 июня 2005 г.). — М., 2005. Гроф С. За пределами мозга: Рождение, смерть и трансценденция в психотерапии. — М.: «Издательство АСТ», 2005. ISBN 5-17-011168-1 Chamberlain D. Babies Remember Birth. — 1988; 3rd edition (The Mind of Your Newborn Baby) 1988.

google-site-verification=swAFGYqOyK-cV2YMKgrcVpBbU_qt8fvqDzho4lK2hRU